Susitikimas III tarptautiniame fotoklubų suvažiavime Tauragėje 2010 metais

Gegužės 28–30 dienomis Tauragėje vykęs III tarptautinis fotoklubų suvažiavimas iškrutino į kelią ir aktyviausius fotoekspresiukus. Su savo paroda „Atrask Lietuvą“ pasirodėm tikrai šauniai – mūsų klubo paveikslai, vos išsiskirsčius dalyviams ir žiūrovams, buvo dailiai suvynioti ir iškeliavo į fotobienalę „Plungė 2010“, o viduvasarį jų jau laukia Palanga (mūsų – irgi).

Tauragė, pasirodo, ne toks jau menkas miesčiokas – net GPS’ai žiauriai melavo ir ne vieną ekipažą, užuot nukreipę link mėsos kvapą išlaikiusio kombinato, kuriame vyko renginys, nuklaidino prie kapinių. Kai kas penktadienį ir sodybas nakvynei supainiojo. Bet viskas tik į gera. Susibėgusius krūvon mūsų energingasis vadas Rimvydas dosniai apdovanojo klubo marškinėliais ir  kepuraitėm – pasijutom tikra komanda. Tokius marškinius parodoje užsivilko ir fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius.

Ačiū Alinai už kantrų organizatoriaus darbą. Tai jos dėka atsidūrėm paukštukų čiulbesio, čiobrelių ir pakalnučių kvapo, lubinų žvakių apsuptoje sodyboje. O jau kai visi išsitraukė darbo įrankius – laikykitės žydintys šermukšniai, šviesžaliai pavasario ąžuoliukai, žemuogės, skruzdės bei kiti vabalai! Vienas toks drieželis objektyvų straublių apsuptyje bandė apsimest pagaliuku, bet ir jam galų gale nervai neatlaikė, nuvinguriavo į aukštesnę žolę ir papūsk tu jam į uodegą, tik Diana vis dar ramiai fokusavo prašapusį objektą.

Iki sutemų spėjom smagiai išbandyt keliaspalvį kaunietės Birutės atšvaitą, pasisemt vertingų patarimų, pasigrožėt kitų klubų nuotraukomis, papyškint parodų erdvėj vykusius performansus, aplankyt Tauragės pilį, o vakarop, kad uodai nepersivalgytų, susispietėm priepirtyje. Pirties mėgėjai atvėrė savo poras ant įkaitusių lentynų, drąsiausi ir tvenkinyje pasitaškė.

Paskui krimtom šašlykus iš Žemaitijos ir laužėm ragus Ritos gimtadieniniam šakočiui. Gausų stalą tuštinome su žaidimais, pašmaikštavimais, apdovanojimais ir dainom.

Kadangi kolektyvas išradingas, tai šokiams netrukdė net muzikos stygius. Kaip sakoma, tik blogam šokėjui viskas maišo. Būdami savo krašto patriotai (tą rodo ir parodos pavadinimas), argentinietiškam tango pritaikėm „Bitute pilkoji“ melodiją, o sirtakiui puikiausiai tiko „Stinta puki“. Jei dažniau susibėgtume, ko gero, susirepetuotume ir „Chorų karams“.

Esu iš tų pradedančiųjų, naujokų, bet jaučiausi, lyg seniai visus pažinočiau, kaip geroj draugiškoj šeimoj. Per vakarą (kuris traukė stipriai į naktį) stropiai mokiausi visų „nikus“ ir vardus, prisikvatojau iki pilvo sopulio ir net įgijau žiupsnelį „profesinių“ žinių.

Birutė