Susitikimas Palangoje 2010 m.

Kada gi, jei ne vasarą dažnas pajunta jūros trauką. Negi jai galėjo atsispirti mūsų fotografai. „Į Palangą!“, – duota komanda.

Rimvydo automobilis, pilnas atrastos iš naujo Lietuvos, sustojo prie „Ramybės“ klubo. Kiek paklaidžioję po ekspozicijai siūlomas erdves, griebėm įrankius ir pradėjom kabinti paveikslus.

Ant stalo maišelyje tirpo lietuviški lašiniai, skleidė aromatą sodriai žali svogūnų laiškai ir dar kažkas paslaptingo pūpsojo Rimvydo krepšyje. Tai mus stipriai motyvavo paspartinti darbų tempą. Paveikslams dar tebestovint ant grindų, ėmė kaišioti nosis smalsūs žiūrovai.

Kai nuotraukos pagaliau sustojo į tvarkingą liniją, suvokėm, kad teks pagerbti savo apsilankymu kokią nors Palangos kavinę. „Birutėje“ prie alaus kilo naujų minčių, kaip toliau organizuoti panašias parodas.

Paskui tarsi debesys iš dangaus į mūsų rankas nusileido balti skėčiai. Laikrodžiai negailestingai skaičiavo minutes, artindami mus prie parodos atidarymo laiko, o mes pustekiniai skuodėm į parką nusiteikę fotosesijai su naujaisiais romantiškais atributais. Skėčių mums pavydėjo net vestuvininkai, teko paskolinti ir jiems, už tai gavom jaunavedžių nuotraukomis puoštų saldainių.

Gal tais skėčiais ir lietutį išprovokavom – vos berniukai sumerkė į jūrą savo kūnus, ėmė krapnoti, o paskui vis smarkiau...

Smėliu aplipusiom kojom susibėgom į „Ramybės kiemelį“, kur mūsų prie stalo jau laukė Palangos fotoklubo prezidentas Adas su savo kolegomis. Gyvos muzikos fone pasidalijom įspūdžiais, ateities planais ir, žinoma... lašiniais bei kita lietuviška, parodos temą atliepiančia produkcija. Palangiškiai pasiūlė pajudėt iki viešbučio, kuriame eksponuojama jų atstovo paroda. Tada pakvietė dienos renginį užbaigti ant jūros kranto stovinčioje pirtelėje. Iki tol porai vilniškių reikėjo susirasti nakvynę – bet ir čia pagelbėjo vietiniai kolegos. Iki nakvynės vietos iškilmingai lydėjom atsilošę karietoje. Colis su rožėm nusagstyta skrybėle ir vėjyje besiplaikstančia suknele tiesiog darė reklamą Palangos vežėjams.

Prisipažįstu, pirmąsyk teko maudytis jūroj naktį. Bet su tokia kompanija ir dar iš pirtukės – anei šalta, anei baisu. Prieš nušniokščiant bangai, išgirdau rūpestingą „Tik nenerk...“

Energijai liejantis per kraštus, spontaniškai buvo sumanytos sprinto varžybos. Mūsų klubui atstovavo pats Adminas; ir nepasišiukšlino – buvo vikresnis už greitakojus palangiškius.
Ir vėl džiaugiuosi, kad buvau. Smagu buvo sutikti savo bendradūšius. Gražios vasaros visiems dalyvavusiems ir tiems, kurių trūko. Iki kitų susibėgimų!

Birutė