Kelionė į Briuselį, į parodos „Atrask Lietuvą“ atidarymą

Kovo 10 dienos rytas išaušo baltas, važiuojant į Kauno aerouostą snigo ir pustė. Bet nuotaika buvo gera – juk skrendam ten, kur šilčiau. Ir mes buvome teisūs – nusileidus Belgijoje, pasitiko vėjas, kuris greitai išpūtė visas mintis apie sniegą. Ir jeigu kas krito iš dangaus, tai tik balti sakurų žiedai. Tiesa, vienu metu buvome išsitraukę skėtį, bet lijo lygiai vieną minutę (čia, matyt, tam, kad paskui nesigailėtum, jog vežeisi skėtį). Charleroi oro uoste mūsų lūkuriavo Gretos pažįstamas „braliukas“ latvis Evaldas su savo taksi, nes iki Briuselio dar liko 60 km. Besišnekučiuodami kaip mat pasiekėme Gretos namus, kur namų šeimininkė mūsų laukė su sočiais pietumis. Atsipūtėm po skrydžio, pasikalbėjome ir jau reikėjo ruoštis į parodos atidarymą. Lietuvos atstovybė įsikūrusi centre, senoviniame name, su židiniais ir lipdiniais ant lubų bei sienų. Mūsų paroda „Atrask Lietuvą“ buvo pakabinta praėjime į ambasadą, kurį tuoj pakrikštijome „Kultūros koridoriumi“. Beje, tą pačią dieną kaip ir mes į Briuselį atskrido Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kitą dieną eidama į Ambasadą, ji taip pat turėjo pereiti tuo koridoriumi.

Į parodos atidarymą susirinko apie 40 žmonių, daugiausia lietuvių. Taip pat atvyko kultūros atašė Vida Gražienė. Maloniai bendraujant, įvyko trumpa ekskursija po atstovybę. Per oficialų parodos atidarymą Vida Gražienė pasakė sveikinimo kalbą. Paskui apie fotoexpressą truputį papasakojo mūsų vadas Rimvydas Karalius. Žmonės tikrai domėjosi mūsų nuotraukomis, apžiūrinėjo, klausinėjo. Vėliau visi buvo pakviesti į Mėlynąją salę, ten laukė vaišės, vynas, sausainiai ir mūsų atvežtas Lietuvos „kvapas“ – duona ir rūkyta dešra. Duona nuo stalo dingo pirmiausia, taip visi buvo pasiilgę lietuviškos duonelės. Fotografuodami, bendraudami susipažinome su lietuvaite Dovile, ji sutiko kitą dieną mums parodyti įžymiausias Briuselio vietas. Taip pat susitarėme su Jurgiu, Gretos rastu žmogumi, kuris turėjo būti mūsų gidas po Europos Parlamentą. Taip nejučia prabėgo kelios valandos. Atsisveikinant kultūros atašė Vida mums padovanojo savo bilietą, galiojantį 9 kartus nemokamai važiuoti metro ir palinkėjo gražios ekskursijos bei puikių kadrų, kad galėtume paskui rengti parodą „Briuselis lietuvių akimis“.

Ir mes patraukėme į naktinį miestą. Orinta turėjo knygą apie Briuselį, skirtą turistams, tad manėme, kad nepasiklysime ir rasime puikiai apšviestus Karaliaus rūmus, bet truputį paklaidžioję priėjome pagrindinę aikštę ir pamatėme daug kitų grožybių. O Karalių rūmus pamatėme kitą dieną, su Dovilės pagalba. Na, kaip nenufotografuosi mūsų Karaliaus prie Karaliaus rūmų :).

Parsibeldus namo mūsų laukė šeimininkai, nors akys merkėsi, bet dar ragavome sūrių, alaus ir žiūrėjome LTV programą. Jie visai neatitrūkę nuo Lietuvos įvykių, stebi, domisi. Gerokai po vidurnakčio, sugulę poilsio ir pasijutę kaip stovykloje, dar ilgai kalbėjomės, kol mus pagaliau įveikė miegas.

Kitas rytas pasitiko mus su saule. Namiškiai išsibėgiojo – kas į darbus, kas į mokyklas, o mes nuvažiavome į Europos Parlamentą. Mus pasitiko Jurgis, išrašė kiekvienam leidimą su nuotrauka ir Kovo 11 d. data. Tik kai mus pamatė visus tris, apsiginklavusius fotoaparatais, apsauga nenorėjo įleisti – pasakė, kad atrodome per daug profesionaliai ir teks eiti per žurnalistų įėjimą. Taip ir padarėme. Kadangi tuo metu parlamentarų sesija vyko Strasbūre, tai galėjome patekti į posėdžių sales, net pasėdėti pirmininko kėdėje ir pasivaišinti jų gėrimais. Vaikščiojom visur, nusivedė ir į lietuvio europarlamentaro Justo Paleckio kabinetą. Viską apžiūrėjome, užkilome į patį viršų, visur fotografavome ir klausėmės pasakojimų apie Parlamentą. Buvom pakviesti net pietų, kur sotūs pietūs kainuoja apie 5 eurus. Kaip praleisi tokią progą :). Aš papietavau už 1,30 euro. Prifotografavę Europos Parlamentą tiek iš vidaus, tiek iš išorės, susėdom ant suolelio susidėlioti kito mūsų maršruto. Prie mūsų priėjo dvi lietuvės ir pasakė, kad šitame pastate yra muziejus, kuriame labai puikūs paveikslai, nesigailėsime užėję. Ir tikrai – paveikslai neįsivaizduojamo dydžio ir grožio. Vėliau susitikome su Dovile ir patraukėme į senamiestį, juk turėjome nufotografuoti siusiojančius berniuką ir mergaitę, taip pat paragauti skaniųjų belgiškų vaflių, šokolado. Dovilė dar mus nusivedė į alaus barą, kuriame yra 2004 rūšių alaus. Mes išsirinkome ypatingą – kokosinį. Labai skanus. Po visų žygių, dienai baigiantis, jau vaikščiojome beveik medinėmis kojomis. Tiesa, dar nepaminėjau, kad pirmą naktį, leidžiantis nuo kažkokio kalnelio, suėmė toks džiaugsmas ant dūšios, kad mes, apsikabinę ir suglaudę galvas, sudainavome „Ant kalno mūrai...“ :).

Antrąjį vakarą buvom perspėti Gretos, kad būsime vaišinami belgišku nacionaliniu patiekalu – midijomis. Tad nusipirkę vyno nuvažiavome metro traukiniu į namus. Palindę po dušu, pailsėję, pamatėme visą gaminimo procesą. Paskui vaišinomės. Mudvi su Orinta midijas valgėme pirmą kartą – buvo labai skanu. Ačiū tokiai puikiai šeimininkei Gretai. Gaila, kad jau šeštadienį reikėjo išskristi. Tiesiog norėjosi traukti tą pavasarį į save... O diena išaušo dar gražesnė, bet atsisveikinom su svetingaisiais namais ir buvom Gretos nuvežti į aerouostą. Iki kito susitikimo, Briuseli. Liko dar daug nepamatytų gražių vietų... Kitam kartui :)

Alina