Šįsyk sąskrydį pradėjom prie purslais besitaškančio sraunaus Saidės upelio. Jo pakrantėje susitiko trys regionai: Mažeikių, Kauno ir Vilniaus. Mokėmės pagauti tekančio vandens grožį. Išbraidę Saidę, susėdom pievoje prie užkandžių stalo. Buvo paskelbti trys teminiai savaitgalio konkursai. Aptarę tolesnę programą, pasukome į Lentvarį. Čia prisistatė vietinis „gidas“, greičiausiai tikėdamasis skysto atpildo. Miestelyje gaudėm socialinio gyvenimo akimirkas, maklinėjom po Tiškevičiaus dvaro pastatų griuvėsius (drąsesnės prasiyrė ir iki pačių dvaro rūmų), grožėjomės Andrė projektuotu parku, ežero platybėm, o kaunietė Birutė taip įsismagino žaisti po kriokliu, kad sušlapo iki siūlo galo.

Paskui nudulkėjom (tiesiogine to žodžio prasme) į kaimo turizmo sodybą. Mūsų laukė visa troba, didžiulės kiemo erdvės, pirtis dulkėms ir nuovargiui nuplauti. Neilgtrukus ant didžiulio stalo garavo gardūs cepelinai. Papietavę ėmėm rengtis svarbiausiam savaitgalio darbui – sesijai medicinos tema. Adminas (Rimvydas) nepatingėjo atsigabenti studijinę įrangą, ir greitai prie mūsų trobos galo išdygo tikrų tikriausia fotostudija. O kai visi pradėjo rengtis savo kostiumus ir nešti medicinos prietaisus, vaistus ir netgi organus, mane ištiko juoko priepuolis ir visa mūsiškė medicina prieš jį buvo bejėgė. Nėr kur akių nukreipti, kad galėtum žmogus surimtėti. Čia plaikstydamasi tramdomųjų marškinių rankovėmis sukasi aplink savo ašį išprotėjusi seselė, čia anesteziologas matuojasi iškirmijusių dantų plokšteles, čia po kiemą pasipiktinusi marširuoja medikė, kuriai kolegos per klaidą vietoj nutrauktos plaštakos prisiuvo pėdą. Ir visur aplink spragsi fotoaparatai. Net pamatę iš skausmo perkreiptą kolegos veidą – mat „persikalė“ per plaštaką vinį, užuot įpylę nuskausminamųjų, visi puolė fotografuot ir klausinėt, kodėl nebėga kraujas.

Sunku buvo sutalpinti tokį būrį medikų į vieną „operacinę“, bet kiekvienas gavo ten savo vaidmenį: kas darė ligoniui natūralistinę narkozę, o kas atsakingu momentu tiesiog sėdėjo nerūpestingam chirurgui ant kelių... Narkozei skirtas medikamentas buvo visų draugiškai suvartotas dar operacijai nesibaigus.

Dar viena smagi atrakcija – tai visų trijų regionų paruoštų vaistų pristatymas ir degustacija. Išradingiausiomis buvo pripažintos mažeikiškės. Jų palaikyti atvyko ir mielai į kompaniją įsiliejo ir Eugenijos vyras, o vilniškių gretas papildė Alinos antroji pusė. Po pirties iki paryčių raitėmės ir kilnojom kojas pagal suvežtinę muziką, bendravom ir, žinoma, fotografavom.

Be visų linksmybių, pasimokėme studijinio fotografavimo, aktyvesni kūrė natiurmortus. Sekmadienį išsiskirstėm pasikrovę puikios nuotaikos ir dėkingi vienas kitam, ypač organizatoriams, už tokį įspūdingą renginį.

Birutė