Iš arti: kelionė į Seinus ir fotoparodos atidarymas

Kažkas iš garsių žmonių yra pasakęs, kad pasaulis – tai knyga, ir tie, kurie nekeliauja, skaito tik pirmą šios knygos puslapį. Šaunu, kad mes, fotoexpresiečiai, nesame užstrigę ties tuo pirmuoju puslapiu. Keliaujame! Ir su ūpu. O ar gali būti kitaip? Juk kiekviena kelionė atseikėja neišdildomų įspūdžių, šaunių kadrų ir, žinoma, padeda tobulinti fotografavimo įgūdžius.

Taigi šįkart mūsų laukė kelionė į Lenkiją – į Seinus. Šiame mieste, kaip žinia, yra Lietuvos konsulatas, didžiausia Lenkijoje lietuvių draugija ir, žinoma, svetingieji „Lietuvių namai“. Atsakinga ir džiugu buvo juose atidaryti atnaujintą asociacijos „FOTOEXPRESS.LT“ narių parodą „Atrask Lietuvą“.

Keli žodžiai apie parengiamąjį etapą. Kad „Lietuvių namų“ svečiai ir lankytojai galėjo išvysti jaukiomis spalvomis ir nauja prasme sušvitusią parodą, pirmiausiai dera dėkoti Alinai ir Rimvydui už tą nematomą triūsą. Kokį? Ogi parodinės kolekcijos papildymą naujomis nuotraukomis, jų įrėminimą, pavadinimų perklijavimą, 27 darbų saugų supakavimą, dovanas Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklai, Punsko lietuvių bendruomenei ir „Lietuvių namams“.

Kada renkamės? 13 valandą! Kiek mūsų bus? 13! Anot ezoterikų, „13“ – tai naujo pradžia. Parodos Lenkijoje dar nebuvome rengę! Štai - dar vieno kūrybinio etapo pradžia mūsų asociacijai. Netiesa, kad „13“ pranašauja blogus dalykus. Jokių blogybių šis „mistinis“ skaičius nepažėrė, džiugios nuotaikos neišvogė.

Pirmieji prie Akmenių ežero pasienyje (ties svetingai priėmusių šeimininkų sodyba) pasirodė Rimvydo ir Nijolės ekipažai. Nijolę atlydėjo galantiški „asmens sargybiniai“ - Gintaras ir Dmitrijus, o Rimvydą - nuobodžiauti prie vairo savo šnekomis neleidusi trijulė: Alina, Orinta ir Vida. Visų veidai švytėjo nuo šypsenų, nes: 1) ir akys, ir fotoaparatai sočiai „pasiganė“ ties Metelių (ech, koks puikus apžvalgos bokštas!) bei Dusios ežerų grožybėmis; 2) Orinta iki valios prisibraidė po geltoniu siautėjančius rapsų laukus (ką gali žinoti, gal rasis nuotraukų ciklas, pvz.: „Kai rapsų geltonis skandina“?).

Netrukus prisistatė ir kiti du ekipažai - Michos ir Jovitos šeimyninis tandemas bei žvaliai nusiteikusios mažeikiškės: Judita (už vairo!), Albina, Eugenija ir Rita.

Kas nutiko? Įsikūrėme ežero pakrantėje ties svetingų šeimininkų sodyba. Kaip ir dera piknikui gamtoje, visko buvo per akis: gardžių sumuštinukų, gėrimų (įvairiems skoniams), susitikimo džiaugsmo, juoko, bičiuliškų kalbų ir, savaime suprantama, nepaliaujamo fotoaparatų spragsėjimo. Vieniems labiau rūpėjo įamžinti bendrą vaizdą, ežero pakrančių grožį, kitiems – pikantiškas situacijas (Alina kaip tikrų tikriausia akrobatė balansuoja ant lieptelio krašto; Gintaras pienių pievoje su meškere rankose laukia, kada užkibs žuvis; Nijolė ir Albina gardžiais kąsneliais lepina šeimininkų šuniuką; visa kompanija entuziastingai šturmuoja „statinį“, skirtą šienui džiovinti, kad jo likučiuose surengtų kolektyvinę fotosesiją . Micha preciziškai ieško pačios idealiausios vietos fotoaparato stovui – bendra nuotrauka privalo būti nepriekaištinga). Apie Vygrius – atskira kalba! Pakeliui į Seinus sumanėme užsukti ir į Vygrius. Kaip tarėme, taip ir padarėme. Tiesa, šiek tiek aplinkiniais keliais (matyt, kad ilgiau įstrigtų į atmintį Vygrių apylinkės – juk jose mėgo medžioti Vytautas Didysis ir Žygimantas Augustas). Apsilankę Vygriuose nenusivylėme. Ant giliausiais ir žinomiausiais Lenkijoje ežerais apjuostos salos stovi kamandulių pastatytas architektūrinis baroko stiliaus ansamblis – bažnyčia, uždaras kamaldulių namelių kompleksas, bokštas. Taigi įspūdžių iš Vygrių – daug, o nuotraukų – dar daugiau!

Pagaliau -  Seinai ir svetingieji „Lietuvių namų“! Šių namų šeimininkai jau laukė mūsų desanto – sutiko labai šiltai, apgyvendino patogiai bei jaukiai (nuoširdus ačiū direktorei Onutei Nevulienei). Tad pasijutę kaip namie, kibom į darbą – ėmėme kabinti parodines nuotraukas. Čia mums labai padėjo kultūros skyriaus vadovė Dalia Astrauskienė. Puikiai nuteikė tiek konkreti jos pagalba, tiek žavi spinduliuojanti šypsena.

Turiningi akcentai sekmadieniui. Po šeimyniškai jaukaus asociacijos narių pavakarojimo šeštadienį išaušo gaivus sekmadienio rytas. Ne per šaltas ir ne per karštas. Žodžiu, idealiai tinkantis ekskursijai po Seinus. O pasižvalgyti juose tikrai yra į ką, nes Seinai buvo vienas iš stambiausių anų laikų lietuvių spaudos ir kultūros centrų. Juose tebestovi domininkonų vienuolynas, kuriame ilgus metus glaudėsi kunigų seminarija. Joje mokėsi žymūs Lietuvos atgimimo veikėjai: poetas Vincas Kudirka, lietuvių literatūros klasikas Vincas Mykolaitis-Putinas, vyskupas ir profesorius Pranas Bučys ir kt. Seinuose apaštalavo ir atgulė amžino poilsio lietuvių poetas vyskupas Antanas Baranauskas (prie Seinų bazilikos jam pastatytas paminklas). Nuoširdus ačiū mūsų gidui - Šv. Kazimiero draugijos pirmininkui Algirdui Vektoriui. Jo dėka prasmingai prisilietėme ne tik prie Seinų praeities, bet ir pajutome šių dienų pulsą. Apžiūrėjome Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklą (jai vadovauja direktorius Algirdas Vaicekauskas), pabuvojome Šv. Kazimiero draugijos patalpose, pavartėme šios draugijos leidžiamą periodinį leidinį „Šaltinis“ . Žodžiu, sužinojome, kokius lūkesčius ir kūrybinius sumanymus puoselėja vietos lietuvių bendruomenė. Kad kūrybinės ugnies ir tautiškumo jai nestinga įrodė Motinos dienai skirtas koncertas. Tiek mažųjų, tiek vyresniųjų atlikėjų nuoširdumas, artistiškumas papirko mūsų širdis ir, žinoma, fotoaparatus.

Fotoparoda – atidaryta! Po koncerto „Lietuvių namuose“ žiūrovai galėjo įdėmiau susipažinti su mūsų fotodarbais. Norisi tikėti, kad šie darbai suras taką ar takelį į parodos lankytojų širdis, kad dovanos mažytę dalelę Lietuvos ne tik Seinų, bet ir Punsko bendruomenei. Mat netrukus paroda „Atrask Lietuvą“ atkeliaus ir į šį miestą, kur jaukiai įsikurs kultūros namuose, vadovaujamuose direktorės Astos Pečiulienės.

Klausimėlis pabaigai: „Ar daug kilometrų sukorėme?“. Mažeikiškių ekipažas į šį klausimą atsakytų vienokiais skaičiais, trys vilniečių ekipažai - kitokiais. Galų gale – koks skirtumas? Juk kelionę geriausiai matuoti draugais ir maloniais įspūdžiais, o ne nuvažiuotais kilometrais. Ar ne taip?

Vida