Apie fotosesiją ant siauruko bėgių, Rekstino „podiumą“, asociacijos penkerių metų sukaktį ir kitus įdomius dalykus

Siaurais geležinkelio bėgiais atidunda traukinys. Bėgiais einanti dama visiškai neskuba pasitraukti. Kas čia darosi? Pažvelkim iš arčiau. Dama - ne Ana Karenina. Ir jokia užsienio kino kompanija L. Tolstojaus romano Lietuvoje neekranizuoja. Rekstino stotyje nėra operatorių, kurie filmuotų tragišką sceną, kaip Ana metasi po traukinio ratais. Tai kaunietė Birutė išdykaudama aukojasi dėl puikių kadrų. Todėl mes galim fiksuoti rizikingas atrakcijos akimirkas. Betgi pradėti pasakojimą dera ne nuo kulminacijos ant siauruko bėgių, o nuo pradžių pradžios.

Taigi: rugsėjo 26 dienai Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro viešbutyje Alina rezervavo 14 lovų, o Aukštaitijos siaurojo geležinkelio kasoje – 14 traukinio bilietų. Nors skaičius „14“ neretai priskiriamas „slidiesiems“ skaičiukams, reiškiantiems kliūtis, jos mums skersai kelio nestojo.

Siaurojo geležinkelio 116-asis gimtadienis gražiai sutapo su mūsų susitikimo švente ir asociacijos penkerių metų sukakties paminėjimu. Pasipuošę prašmatniomis, fotoaparato objektyvą gundančiomis skrybėlėmis, linksmai sugūžėjome į siauruko vagoną. Kelionė netruko prabėgti, nes po gero pusvalandžio atriedėjome į Rekstino stotelę. Ten mus, skrybėlėtuosius keleivius, rengėjai pasitiko su muzika ir dainomis. O kur dar gardusis tortas?..

Linksminomės kaip mokėjome ir geidėme - mokėmės linijinių šokių, dalyvavome įvairiuose žaidimuose, skrybėlių parade, rinkome įspūdingiausią skrybėlę. Kas norėjo, suspėjo pagrybauti ir fotosesiją tiek ant Rekstino „podiumo“, tiek ant geležinkelio bėgių surengti.

Po šaunaus pikniko sugūžėję į viešbutį, netrukome pasidalinti kambarius. Įsikūrę patraukėme į miestą. Ačiū mūsų gidui – Panevėžį puikiai pažįstančiam Dmitrijui. Jis mus išvedžiojo ir po centrą, ir po visus Senvagės parko kampelius, aprodė skulptūras, dekoratyvinius želdinius. Žodžiu, fotoaparatams darbo nestigo, o mums - ūpo fotografuoti.

Sugrįžome į viešbutį gomurius pamaloninę šiltu maistu ir nusiteikę jaukiam, šeimyniškai ramiam vakarojimui prie nuotraukų.

Pirmiausiai peržvelgėme Stambulo kadrus ir, žinoma, gardžiavomės autentiškais keliavusiųjų septintuko įspūdžiais. Alina, Dmitrijau, Birute, Eugenija, Orinta, Rimvydai, Saule, tik jau nesakykite, kad į Stambulą vykote be jokio jaudulio ir ramūs kaip belgai. Taip, Orinta - puiki gidė; jos plačios pažintys, daugybė gerų draugų daug kur gelbsti ir t.t. Bet su faktu nepasiginčysi: Lietuvos užsienio reikalų ministerija, įvertinusi teroro aktų pavojų, Turkiją įtraukė į „pavojingų“ valstybių sąrašą. Taigi, mieli keliauninkai, sveiki gyvi laimingai sugrįžę namo ir daug puikių kadrų atsivežę!

Stambului skirtos parodos nuotraukų pavadinimų „aprobavimas“ užsitęsė ilgiau nei tikėtasi. Bet ne tiek, kad imtume išsisukinėti nuo „namų darbų“ – diskusijų portreto tema. Nutarėme, kad portretų parodą galima būtų rengti kitų metų pabaigoje, kai susikaups solidesnis nei dabar nuotraukų archyvas. Šiaip jau priėjome prie vieningos išvados: portreto žanre dar reikia gerokai paplušėti.

Beje, mūsų šnekos vinguriavo ne tik apie būsimas parodas. Minėjome ir tas, kurias jau surengėme. Malonu buvo prisiminti iš Lenkijos parsivežtą parodą. Porą mėnesių ja grožėjosi Seinų gyventojai, paskui – punskiečiai. Punsko lietuvių namų direktorė išskyrė tris darbus, labiausiai atkreipusius parodos lankytojų dėmesį. Tai Albinos nuotrauka „Baltijos sargybiniai“, Alinos – „Saulutės žvejojimas“, Juditos – „Kartu“. Taigi, šaunioji trijule, nuoširdžiai džiaugiamės jūsų sėkme.

Džiaugiamės ir mūsų asociacijos bosų - Alinos ir Rimvydo maloniomis staigmenėlėmis. Jie niekada nepamiršta asociacijos narių pamaloninti įdomiais fotoleidiniais. Beje, viename iš jų (Povilo Sigito Krivicko „Šviesoraščio takais“) yra šauni odė. Ji puikiai tinka ir mums. Štai citata:

Šviesoraščio mes „mafija“,

Mus sieja Fotografija

Draugystės ugnimi.

Tekaitina ji kraują,

Kiekvieną dieną naują...

Tad palinkėkime sau: tegul ir per ateinantį asociacijos penkmetį tekaista tas kraujas kuriant ateities planus, dėliojant naujus turistinius maršrutus, ieškant naujų kūrybinių idėjų.

Vida