Iš Trakų parodą vežėme į Seinus kaip nuoširdų sveikinimą Lenkijoje gyvenantiems tautiečiams ir mūsų artimiems kaimynams lenkams, kurie tų metų lapkritį ruošėsi švęsti savo valstybės atkūrimo šimtmetį. Portretais papuošėme „Lietuvių namus“. Su Alinos šeima, kuri lydėjo beveik visose parodos kelionėse, likome ten nakvoti, taigi turėjome laiko susipažinti su visu lietuvišku Seinų paveldu.

Iš Seinų portretai iškeliavo į Jurbarką (paroda pristatyta laikraštyje „Šviesa“), o iš ten grįžo į Vilnių ir buvo eksponuoti Vilniaus savivaldybės antrame aukšte.

Rudenį su Alina ir Rimvydu sukabinome juos Kauno kultūros centre. Parodos atidaryme buvo smagu susitikti su vienu iš nuotraukų herojų, kauniečiu Ovidijumi ir 103 metų močiutės Adelės, parodos plakato veido, dukra ir sūnumi, kolegomis Vida ir Gintaru. Po šio atidarymo pasirodė straipsnis interneto dienraštyje „bernardinai.lt“.

2019 m., prieš vasario 16-ąją, netikėtai buvome pakviesti į Kupiškio kultūros centrą (rašė laikraštis „Kupiškėnų mintys“), o dar po metų – eksponuoti darbų Vilniaus rajono apylinkės teisme. Ten, prižiūrima Saulės, ekspozicija išbuvo ilgiausiai, net keturis mėnesius, mat užklupo karantinas. Kartu su portretais parsivežiau ir teismo pirmininko pasirašytą padėką.

Birutė