Tarptautinis fotografų seminaras Nidoje, 2014 m.

Jau 37-ąjį kartą Lietuvos fotomenininkų sąjunga fotografijos kūrėjus bei mėgėjus sukviečia į tarptautinį fotografijos meno seminarą pavadinimu „Fotografų susitikimai“. Rugsėjo 15-19 dienomis Nidoje buvo surengta per dvi dešimtis paskaitų ir susitikimų su seminaro lektoriais bei svečiais, kviečiama į parodas ir vakarinius kūrėjų pristatymus. Be lektorių iš Lietuvos, šiemet seminaro svečiai buvo Mihalis Suranis (Mihaįly Suranyi) (Vengrija), Deividas Džimenezas (David Jiménez) (Ispanija), Nikolajus Kulebjankinas (Nikolay Kulebyakin) (Rusija), Alnis Stakle (Latvija), Džonas Demos (John Demos) (Graikija), Tomas Persingeris (Tom Persinger) (JAV), Štepanka Šimlova (Čekija). Seminaro paskaitos vyko Nidos kultūros ir turizmo centre „Agila“. Iš anksto į seminarą akreditavo per du šimtai dalyvių ir su fotoaparatais pasklido po Nidą.

Šiemet į seminarą atvažiavome dviese su Birute. Kadangi buvo labai daug įdomių paskaitų, tai laiko pasimėgauti gamta ne tiek daug ir turėjome. Tad gamta pati veržėsi pas mus, į kiemą atsliūkino lapė, tokia aptriušusi, bet nebaikšti, laukė kokio nors gardaus kąsnelio. Taip pat iki sodybos padvelkdavo kvapas nuo marių, kuris, švelniai pasakius, šiemet buvo nekoks, o ir vanduo žalias, pilnas sraigių kiautų. Todėl mariose su popieriniais laiveliais tik mažytę fotosesiją surengėme, geriau laisvu laiku traukdavome prie jūros. Birutė net maudydavosi, o man rudenį Baltijos jūra per šalta.

Vienu ryškiausių seminaro akcentų tampa konkursas „Fotografuojame Nidoje“. Konkurse galėjo dalyvauti tik seminare akredituoti fotografai. Pagrindinį prizą įsteigė "Sony", o Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija papildomai apdovanojo penkis autorius, tarp jų patekau ir aš. Viena iš mano nuotraukų su vėtrunge buvo dar ilgai aptarinėjama fotografų. To priežastis už vėtrungės matomas saulėtekis, o jos Nidoje iškeltos labai aukštai. Tad visiems buvo įdomu, kaip aš galėjau tarp jų pagauti saulėtekį, ar turėjau kopėčias ir pan. O visa gudrybė ta, kad mes su Birute turėjome neiškeltą vėtrungę ir anksti ryte su ja gaudėme saulę – Birutė laikė vėtrungę, o aš fotografavau.

Taip pat sodybos, kurioje gyvenome, šeimininkų dėka turėjome galimybę nemokamai paplaukioti senoviniu laivu kurėnu. Mūsų užduotis buvo įamžinti kuo daugiau nuotraukų ir jomis pasidalinti su laivo savininkais, kad jie galėtų papuošti savo internetinį puslapį. Tad su malonumu plaukėme, klausėmės pasakojimų ir fotografavome.

Turininga savaitė greitai prabėgo, kitais metais tikiuosi prikalbinti daugiau fotoexpresiečių dalyvauti rudeniniuose Nidos seminaruose.

Alina