Septyni nykštukai

Atėjus žiemai, artėjant Kalėdoms, norėjosi žieminės fotosesijos, tad nykštukų fotosesiją nusprendėme daryti lauke. Ukmergės rajone mano pusseserė Ieva turi sodybą su dūmine pirtele, stovinčia drebulyne. Paklausiau, ar įsileistų pakvaišusią kompaniją su barzdomis apsigyventi vienai dienai jų pirtelėje. Su džiaugsmu sutiko, nes ne taip dažnai tokie dalykai vyksta.

Jau nelaukdami sniego, gruodžio 2 dieną, išvykome į Ukmergės rajoną. Vežėmės net savo eglutę, nes drebulyne eglutės nebuvo, o nykštukai norėjo ją šventiškai papuošti. Puošėme ją meduoliais, obuoliais, riešutais, kankorėžiais ir lempučių girliandomis. Pasidengėme šventinį stalą prie pirtelės su arbatėle ir mano iškeptu obuolių pyragu.

Kai tik pasipuošėme kailinėmis skrandutėmis, vienodomis megztomis dryžuotomis kepurytėmis ir visokių ilgių barzdomis, iš karto pasklido juokas po pievas ir miškelį. Na, tokių dar savęs nematėme. Labai juokinga buvo išdarinėti įvairias mimikas, bet čia pirmūnė pasirodė Orinta - vos ne kiekvienoje nuotraukoje įsiamžino skirtinga Orintos mimika. Birutė su senoviniu rateliu verpė verpalus, kad aš pasilipusi ant kopėčių turėčiau iš ko megzti ilgą šaliką, Saulė nori eiti slidinėti, Dima skaito knygą apie įvairias žoleles, Vytautas laiko žibintą, o Rimvydas su Orinta verda valgyti...O fotoaparatas pats sau vienas spragsi, tad visi galėjome pasinerti į savo vaidmenis.

Gaila, kad gruodžio mėnesį greitai temsta, tad asmenines nuotraukas, kurių norėjome būsimiems šventiniams sveikinimams, jau teko darytis sutemus. Gerai, kad Rimvydas buvo atsivežęs lempas.

Kol mes šėliojom lauke, Ievutė ištroškino kopūstų su dešrelėmis ir bulvėmis, troboje padengė stalą ir laukė mūsų sugrįžtančių. Oi, kaip buvo gerai nuo šaltuko jau įraudusiais žandais sėsti prie garuojančių lėkščių. Didelis ačiū Ievai ir jos vyrui Aleksui.

Po tokios fotosesijos visą mėnesį, iki pat švenčių jautėsi šventinė nuotaika, puikiai pradėjome adventą ir pasidarėme gražių atvirukų.

O kitą dieną, po fotosesijos, prisnigo :)

Alina