8 lėktuvai, 2 traukiniai, laivai, valtys, motoroleriai, rikšos – tiek transporto rūšių buvo išbandyta kelionėje į ir po Vietnamą. Žemėlapyje jis atrodo lyg šiek tiek paraityta lapės uodega, kurios ilgis (nekaitant užsisukimų) – 1963 km, o plotis siauriausioje vietoje – tik 50 km.

Prisiminimuose išnyra saulėtekis Halongo įlankoje, kai laivo denyje kapitonas su balto šilko kimono veda mums taiči mankštą, šventė etnografiniame kalnų regione Sapoje, lėlių teatro ant vandens spektaklis, šimtų aktorių atliekamas miuziklas atviroje erdvėje pliaupiant lietui, etnografinis koncertas kaimo turizmo sodyboje, vietinių gyventojų nuoširdumas. Susipažinome su vietnamiečių amatais, išvaikščiojom ne vieną tautinių mažumų kaimą, grožėjomės ir stebėjomės imperatoriškojo paveldo, kurį saugo UNESCO, didybe, karališkuoju Hujė, jo citadele ir Impertoriškuoju miestu. Skaudžią šalies praeitį priminė Ku Či tunelių kompleksas, įspūdį paliko spalvingas plūduriuojantis turgus Mekongo deltoje, prancūziška dvasia alsuojantis Saigonas ir gatvėmis plaukianti jūra motorolerių. Aplankėme pasakų miestą Ba Na Hills, pozavome ant Aukso tilto, kurį aukštai virš kalnų laiko milžiniškos rankos.

Į akis krinta europiečio akiai neįprasti vaizdai: šalia prabangaus namo stūkso sukrypusi, vėjo perpučiama lūšna; pakelėse, tiesiog ryžių laukuose ar pievose tarp buivolų išsibarstę kapinių paminklai.

Pasimėgauti Vietname turėjome kuo: kaime surengtos maudynės kubile, baseinai ant daugiaaukščių viešbučių stogų, pigūs atpalaiduojantys masažai pamirkius pėdas žiedų pilname vandenyje, pasiplaukiojimas upe triviečiuose bambukiniuose krepšiuose, maisto įvairovė, švieži tropiniai vaisiai, akį traukiantys didingi kalnų masyvai ir purslojantys kriokliai.

Birutė ir Alina